Nerimas, kylantis dėl socialinių situacijų yra dažnas dalykas šiuolaikinėje visuomenėje. Nerimaujama dėl to, kaip tave įvertins aplinkiniai. Šis nerimas gali pasireikšti kūno (paraudimas, prakaitavimas, rankų ir kūno drebulys), elgesio (socialinių situacijų vengimas) simptomais bei nemaloniomis mintimis apie save būnant socialinėse situacijose. Socialinį nerimą patiriantys žmonės dažnai laiką leidžia socialiniuose tinkluose. Taigi, ar Facebook’as, Instagram’as bei kiti socialiniai tinklai padeda socialinį nerimą turintiems? O gal prastina gyvenimo kokybę ir skatina realių situacijų vengimą? Vienareikšmiško ir paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, todėl patyrinėkime, nuo kokių faktorių tai priklauso.
Šioje vietoje svarbu įsivertinti pliusus ir minusus. Dauguma jų galioja ir nepatiriantiems nerimo.
Nauda
Socialiniai tinklai (ST) nėra tik blogis:
- ST gali padėti nerimaujantiems paprasčiau užmegzti ir palaikyti kontaktus su aplinkiniais, ypač tada, kai daug laiko reikia praleisti namie (pvz.: karantinas, viešų vietų baimė);
- ST suteikia galimybę pasipraktikuoti, nugludinti savo bendravimo įgūdžius saugesnėje aplinkoje nei realybė;
- ST yra grupės ar forumai, kur nerimą patiriantys gali dalintis su bendraminčiais apie patiriamus sunkumus. Kai kurie internetiniai memai net gali padėti į situaciją pažiūrėti su humoru (socially awkward penguin);
Minusai
- Facebook’e žmonės dažnai ,,susidraugauja” su jau pažįstamais asmenimis. Nerimaujantiems dėl savo socialinio įvaizdži gali būti sunkiau užmegzti naujas virtualias pažintis. Prie to gali prisidėti ir prasto savęs vertinimo bei žemos savivertės sukeltas savęs išreiškimas, kuris gali nebūti labai patrauklus, siekiant užmegzti naujas pažintis.
- Užmegztos ST pažintys gali būti mažiau gilios nei tos, kurios išsivysto realiose situacijose.
- Facebook’o ar Instagram’o draugų nudailinti įrašai gali versti jaustis paliktu paraštėse, atskirtu ar netinkamu, nepakankamai gerą gyvenimą gyvenančiu. Panašūs jausmai gali kilti lyginant ,,patinka” ar komentarų kiekį po kitų įrašais.
- Jei žmogus patiria nerimą socialinėse situacijose, kompiuterio ekranas gali tarnauti kaip apsauginė funkcija nuo realių patirčių. Naudojimasis ST gali būti kaip pasiteisinimas sau ar kitiems, kad ,,va, pažiūrėkit, aš bendrauju”.
- Naršymas ST gali priversti jus galvoti apie visus dalykus, kurių savo gyvenime neturite – antros pusės, vaikų, darbo, jachtos ar naujausio telefono.
- Gali jausti stresą, jei jaučiate pastovų poreikį būti prisijungęs prie virtualaus pasaulio (FOMO, fear of missing out);
- Jei esate rizikos grupėje patirti depresijos epizodą ar įvairių priklausomybių išsivystymui, naudojimasis ST gali pabloginti psichikos sveikatą;
- Jei esate linkęs iki vėlumos naudotis socialiniais tinklais, jums gali sutrikit miego režimas ir esate rizikos grupėje nemigos išsivystymui;
- Žmogaus ST anketos ištyrinėjimas prieš susitinkant gyvai gali sukelti papildomo streso gyvo susitikimo metu.
Specifiniai nerimastingų asmenų naudojimosi ST niuansai
Naudojimasis ST patiriantiems socialinį nerimą turi ir pliusų ir minusų, tad daugiausiai priklauso nuo individualių naršymo įpročių.
- Nerimą dėl socialinių situacijų patiriantys yra labiau linkę ST tinklais naudotis pasyviai (stebėti kitų profilius) nei kurti turinį (kurti įrašus, komentuoti, kelti nuotraukas). Taigi, jei jūs sėdite namie, naršote Facebook’e, skaitote kitų įrašus, po jais nekomentuojate, jūsų socialinis nerimas gali stipriai išaugti.
- Aplinkiniai gali pastebėti, kad jūs esate linkęs atsitraukti iš socialinių interakcijų ir nekeliate savo bei nekomentuojate kitų turinio.
- Patiriantys nerimą dėl socialinių situacijų nėra labiau linkę dalintis negatyviais įrašais ST, tačiau nuo to ar jie kelia pozityvų ar negatyvų turinį, priklauso kaip kiti į juos reaguoja. Jei keliate negatyvų turinį, galite susilaukti mažiau malonaus palaikymo, o tai gali paskatinti nerimą.
- Dalinantis savo baimėmis ir jausmais galima tikėtis sulaukti palaikančių komentarų – tai turi teigiamą postūmį nerimo dinamikoje.
Kaip protingai naudotis ST?
- Būkite dėmesingi savo įrašų ir komentarų emociniam atspalviui. Pozityvūs įrašai labiau paskatina aplinkinius į jus sureaguoti.
- Suraskite jums optimalų virtualaus ir realaus laiko balansą. ,,Online” laiką galima išnaudoti oplanuojant gyvus renginius ar susitikimus.
- Būtų pravartu prisijungti prie grupių, kuriose vienijasi panašių interesų turintys. Naudinga būtų nepraleisti progos sudalyvauti tokios grupės gyvame susitikime. Susitikimai praplėstų ribotą socialinį ratą.
- Vertėtų suprasti, kad tai, ką jūs matote socialiniuose tinkluose nebūtinai atspindi realų kitų asmenų gyvenimą, kasdienybę. Žmonės labiau linkę dalintis pozityviomis nuotraukomis ir patirtimis ir nemalonias paslėpti. Kaip dažnai matote ,,išsiskyrę” statuso atnaujinimą Facebook’e? Nereikėtų savo turimų dalykų ir patirčių lyginti su kitais, nes tai neatspindi tikslaus paveikslo.
- Pasistenkite susidaryti šiokį tokį įspūdį apie žmogų prieš jį susitinkant gyvai. Tik būtų svarbu pažymėti, kad per intensyvus kito žmogaus ,,stalk’inimas” gali turėti neigiamų pasekmių jums patiems bei padidinti įtampą bendraujant.
- Venkite būti pasyviu socialinių tinklų naudotoju. Tai gali padidinti jūsų nerimo lygį, todėl pasidalinkite ką nors apie save ar pakomentuokite kito įrašus.
- Pasinaudokite socialiniais tinklais ir gaukite palaikymo ar atramos iš draugų. Tai gali pagerinti jūsų paties savęs vertinimą.
- Ribokite praleidžiamo laiko kiekį socialiniuose tinkluose. Verta pamėginti socialiniais tinklais naudotis kaip atpildu už darbus ar įvykius realiame gyvenime.
- Turėkite asmeninių santykių už socialinių tinklų ribų. Virtualus bendravimas negali visiškai pakeisti gyvo.
Nepertraukinėkite gyvų pokalbių ar susitikimų dėl naršymo socialiniuose tinkluose. Naršančių telefone draugų būrys pastaraisiais metais yra gana dažnas vaizdas.