Gedėjimas yra natūralus atsakas į netektį ar atsisveikinimą. Gedėjimo atveju yra normalu jausti kančią, kai netenkate sau kažko labai svarbaus. Kartais netekties skausmas būna toks stiprus, kad net užlieja visą savijautą, nebelieka vietos kitiems jausmams ar energijos kuo nors užsiimti. Gali kilti visokiausių netikėtų jausmų – nuo emocinio šoko ar pykčio iki kaltės ir liūdesio. Kilęs emocinis skausmas gali sutrikdyti ir fizinę savijautą, gali būti sunku užmigti, valgyti ar net blaiviai mąstyti. Visos šios reakcijos – normalios reakcijos į netektį.
Dažniausiai žodį gedėjimas asocijuojame su artimojo mirtimi, nes tai viena sunkiausių patirčių gyvenime, tačiau gedėjimą gali sukelti visa eilė netekčių:
- Skyrybos
- Sveikatos praradimas
- Darbo praradimas ar pakeitimas
- Finansinio stabilumo praradimas
- Persileidimas ar abortas
- Išėjimas į pensiją
- Augintinio mirtis
- Svajonės neišsipildymas
- Artimojo liga
- Draugystės netekimas
- Saugumo netekimas, esant traumuojančioms aplinkybėms
- Namų pardavimas
- Mokslų pabaigimas
- Išsikraustymas gyventi į kitą vietą
- Terapijos pabaiga
Taigi, įvairaus intensyvumo gedėjimą gali sukelti net ir subtiliausios netektys. Kad ir kokia bebūtų netektis, ji paliečia asmeniškai, todėl nereikėtų gėdytis savo jausmų ar patirčių. Svarbu suprasti, kad neegzistuoja sąrašas dalykų, dėl kurių netekties ar su kuriais atsisveikinimas yra nelegalus, negalimas ir perdėtas. Jei jūs netekote sau artimo žmogaus, išsiskyrėte, mirė jūsų gyvūnas ar neišsipildė svajonė – gedėjimo jausmas yra natūralus procesas, kurį nuslopinus ar nuo jo pabėgus gali kilti emocinių sunkumų. Yra psichologiškai adaptyvių būdų išgedėti ir įveikti netektis. Tai gali padėti susitaikyti su netektimi, atrasti prasmę joje ir galiausiai toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.
Gedėjimo procesas bei mitai
Gedėjimo procesas yra labai individualus, sakoma, kad nėra teisingo būdo gedėti. Tai priklauso nup daugybės faktorių, tokių kaip asmenybės tipas, išmoktos tvarkymosi su stresu strategijos, gyvenimo patirtys, vilties jausmas. Gedėjimo procesas neišvengiamai trunka kažkiek laiko, gijimas vyksta palaipsniui. Jis negali būti skubinamas ar priverstinis, o svarbiausia – nėra ,,normalaus” gedėjimo tvarkaraščio. Kai kurie žmonės po įvairių netekčių geriau jaučiasi po savaičių ar mėnesių, kitiems reikia metų. Labai svarbu būti su savimi kantriu ir leisti procesui vykti natūraliai.
Mitas nr. 1: skausmas greičiau praeis, jei stengsiuosi jį ignoruoti.
Faktas: mėginant netektį ignoruoti, užmiršti, užbetonuoti ar neleisti jam pasiekti minčių procesą tik prailgins ir labiau komplikuos. Tam, kad įvyktų realus sveikimas reikalina susidurti su gedėjimo metu kylančiais jausmais ir su ir juos išgyventi.
Mitas nr. 2: netekties akivaizdoje reikia būti ,,stipriam”.
Faktas: gedint liūdėti, jaustis vienišu ar išsigandusiu yra visiškai normalu. Jei verkiate, nereiškia jog esate silpnas. Pastangos ,,apsaugoti” artimuosius ir rodyti ,,drąsą” gali dar pabloginti situaciją, o tikrų jausmų rodymas – gali jiems padėti.
Mitas nr. 3: jei neverkiate vadinasi negedite.
Faktas: verkimas yra normali liūdesio išraiška, tačiau tikrai ne vienintelė. Neverkiantis žmogus gali taip pat stipriai jausti emocinį skausmą kaip ir verkiantis, tiesiog jo išraiška kiek kitokia.
Mitas nr. 4: gedėjimas trunka apie metus laiko.
Faktas: nėra laiko, kiek ,,normos atveju” trunka gedėjimas, procesas ir jo trukmė labai individualūs.
Mitas nr. 5: susitaikyti su netektimi reiškia ją užmiršti.
Faktas: tęsti gyvenimą susitaikius su netektimi reiškia ją būti priėmus, įsividinus, įsiprasminus. Susitaikymas ir užmiršimas yra du skirtingi dalykai. Priešingai – susitaikymas reiškia galėti prisiminti ir priimti, kas nutiko, suteikti tam prasmę. Atsisveikinimai formuoja mus tokius, kokius esame.
Gedėjimas ir netektys yra natūralus gyvenimo procesas, su kuriuo galima tvarkytis. Būtų svarbu:
- Pripažinti, kad skauda.
- Priimti gedėjimo sukeliamas skirtingas ir netgi netikėtas emocijas.
- Suprasti, kad jūsų gedėjimo procesas bus unikalus ir individualus, neturi sutapti su šalia esančio.
- Kreiptis emocinės paramos į šalia esančius svarbius žmones.
- Pasirūpinti savimi emociškai ir fiziškai.
Gedėjimo stadijos
Psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross 1969 metais paskelbė penkių gedėjimo stadijų modelį. Jos buvo sukurtos atsižvelgiant į gydytojos nepagydomų ligų tyrinėjimus, tačiau pastebėta, kad jos atsikartoja ir kitose netektyse.
- Neigimas. ,,Tai tiesiog negali būti tiesa”.
- Pyktis. “Kodėl tai vyksta? Kas prie to prisidėjo? Kas kaltas?”.
- Derybos. ,,O jeigu aš padaryčiau tai ir tai?”.
- Liūdesio. ,,Man per sunku prisiversti ką nors daryti”.
- Susitaikymas. ,,Galiu priimti tai, kas įvyko”.
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas pereina visas stadijas, jos nebūtinai vyksta paeiliui, gali pasireikšti kelios vienu metu, taip pat perėjus iš vienos į kitą, visada galimas grįžimas žingsniu atgal. Į šį procesą teisingiausia būtų žiūrėti kaip į pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais, kur yra daug pakilimų ir nuopolių. Pradžia – intensyvi ir gali būti labai sunku, sunkūs laikotarpiai trunka ilgiau nei gale. Jausmų gali kilti net praėjus eilei metų po netekties, tai ypač pasireiškia per metines ar šeimos susitikimus.
Nors reakcija į netektis – individualus reikalas, tačiau galima išskirti dažniausiai pasireiškiančius požymus:
- Emocinis šokas. iškart po netekties gali būti sunku patikėti tuo, kas nutiko arba gali kilti apatija, kai nejaučiama nieko.
- Liūdesys. Tai dažniausias emocinis gedėjimo požymis. Gali kilti vidinės tuštumos ar vienišumo jausmas, neviltis.
- Kaltė. Galite jausti kaltę apie tai, ką padarėte arba apie tai, ko nepadarėte. Taip pat kaltė gali kilti dėl jaučiamų jausmų, pavyzdžiui, emocinio palengvėjimo po artimojo netekties, kuris ilgai kankinosi ar pykčio dėl to, kad jaučiatės paliktas.
- Pyktis. Net jei niekas nėra kaltas dėl patirtos netekties, gali kilti pykčio jausmas. Galite pykti ant savęs dėl kylančių jausmų, ant artimojo, kuris kažko nepadarė ar jus paliko, ant neišgelbėjusių gydytojų ar dievo. Gali kilti noras ieškoti kaltų dėl jaučiamo neteisybės jausmo.
- Baimė. Reikšminga netektis gali sukelti baimės dėl ateities jausmą, nes galite jaustis pažeidžiamas, gali kilti beprasmybės jausmas. Taip pat gali sustiprėti ar atsirasti nerimo jausmas, panikos atakos. Artimojo mirtis taip gali priminti, kad ir jūs pats esate mirtingas.
- Svarbu prisiminti, kad gedėjimo metu gali būti normalu jaustis besikraustančiam iš proto ar sapnuoti košmarus nakties metu.
- Fiziniai pojūčiai. Kartais klaidingai galvojama, kad gedėjimas tai tik emocinis procesas, tačiau gali kilti ir įvairių fizinių padarinių – nuovargis, pykinimas, susilpnėjęs imunitetas, svorio kritimas ar augimas, įvairių kūno vietų skausmai, nemiga.
Pagalbos beieškant
Dėl netekties kylantis skausmas gali versti atsitraukti nuo artimų žmonių, norėti pabūti vienam, atsisakyti pagalbos, tačiau emocinė parama yra esminis faktorius, kuris gali padėti išgyventi netektį. Dažnai žmonės nemėgsta kalbėti su kitais net apie kasdienius sunkumus, todėl kalbėtis su kitu apie skaudžius išgyvenimus gali būti ypatingai sunku, tačiau tai vienintelis kelias į pilnavertį sveikimą. Tiesa, tai nereiškia, kad visi jūsų pokalbiai su artimaisiais privalo būti apie gedulą, parama gali ateiti tiesiog leidžiant laiką su jais. Taigi, kaip galima savimi pasirūpinti?
- Atsigręžimas į draugus ir šeimą. Būtų pravartu tai apsvarstyti net jei kyla noras ,,būti stipriu” ir ,,tvarkytis su savimi”. Dažnai žmonės nežino kaip padėti nemalonius išgyvenimus patiriančiam, todėl būtų svarbu tai tiesiog aptarti. Galbūt jums reikalinga pagalba organizuojant laiduotuves? O gal pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės netekęs darbo? Verta prisiminti – žmonės minčių neskaito, todėl norint būti suprastam būtina kalbėtis.
-
- Aplinkiniai gali jaustis nejaukiai šalia gedinčio žmogaus. Gedėjimas gali būti trikdanti, kartais gąsdinanti patirtis. Žmogus gali nežinoti, ko kitam reikia, kad pasijaustų geriau, bijo suklysti. Tai – ne priežastis atsitraukti iš socialinio rato.
- Palaikymo grupės. Tai ypač svarbu tuomet, kai netektis yra susijusi su sveikatos problemomis ar artimųjų savižudybėmis, tačiau puikiai grupės puikiai pritaikomos ir esant kitoms netektims.
- Psichikos sveikatos specialisto konsultacija. Jei gedėjimas itin vargina, būtų verta užsiregistruoti psichologo, psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijai. Specialistas galėtų padėti išyventi itin nemalonius jausmus ir gedėjime rasti prasmę.
- Jausti tai, ką jaučiu ir nuo to nebėgti yra labai svarbu, nes jausmų vengimas turi pasekmių ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Bandymai pamiršti, kas liūdna, liūdesį tik prailgina. Neišspręsta netektis gali prisidėti prie depresijos, nerimo sutrikimo ar priklausomybės išsivystymo, paūmėjimo. Jausmus galima išreikšti ir visokiais kūrybiškais metodais, pavyzdžiui parašant laišką, pildant dienoraštį, kuriant eilėraščius ar įsitraukiant į visuomeninę veiklą.
- Neapleisti hobių ir susidomėjimą keliančių veiklų yra ypatingai svarbu, nes kasdieninė rutina padeda kapstytis neeilinėse situacijose.
- Neleiskite niekam sakyti, kaip jūs turėtumėte jaustis, net pačiam sau. Jūsų atsisveikinimas ar netektis jūsų individualus reikalas. Taip pat svarbu suprasti, kad reakcijų į tai kontroliuoti neįmanoma, todėl leiskite sau reaguoti į situaciją tai, kaip reaguojate be savęs smerkimo ar teisimo.
- Turėkite omenyje datas. Įvairių įvykių metinės, susiję nutikimai ar kitos patirtys gali priminti nemalonius jausmus. Būtų verta tam pasiruošti ir turėti omenyje, kad prisiminimai – normalu.
- Pasirūpinkite savo fizine sveikata. Kūnas ir protas – labai susiję, todėl kai jaučiatės sveikesni fiziškai, lengviau pasirūpinti ir emocine sveikata. Su stresu galima tvarkytis normalizuojant miego režimą, valgant sveiką maistą bei mankštinantis. Dirbtinis nuotaikos kėlimas alkoholiu ir narkotikais – labai kenksmingas.
Komplikuotas gedėjimas
Natūralu, kad laikui einant gali blėsti patiriamas skausmas ar dėl netekties kylantys kiti jausmai. Jei laikui einant emocinė būsena negerėja ar blogėja, tai gali būti ženklas, kad gedulas komplikuojasi ar vystosi depresija. Liūdesys dėl mylimojo netekties niekada visiškai nešnyksta, tačiau tai po ilgo laiko tai nebeturėtų būti centrinė žmogaus tema. Jei nemalonūs jausmai ilgą laiką neleidžia grįžti į normalų gyvenimą, galima pasiklysti gedėjime. Tai gali pasireikšti:
- Intensyviu liūdesiu ir ilgesiu.
- Intruzyviomis mintimis ar vaizdiniais apie netekties situaciją.
- Neigimas ar netikėjimas tuo, kas nutiko.
- Įsivaizdavimu, kad niekas nepasiketė.
- Mėginimu nepaisyti realybės ir gyvenimo tęsimu taip, kaip prieš netektį.
- Situaciją primenančių dalykų, daiktų ar patirčių vengimu.
- Pykčio jausmu.
- Tuštumos ir beprasmybės jausmais.
- Jei įvykis itin komplikuotas, kaip artimojo savižudybė, smurtinė mirtis ar panašus arba jį teko matyti, tuomet gali vystytis psichologinė trauma ar potrauminio streso sutrikimo sindromas.
Kartais sunku atskirti, kur pasibaigia gedėjimas ir kur prasideda depresija, todėl svarbu pamėginti tai atskirti. Pagrindiniai skirtumai:
- Gedint kažko trūksta išorėja (pvz.: artimojo ar darbo), o depresijos metu – viduje, užlieja tuštuma.
- Gedėjimo metu savigarba, savęs matymas nenukenčia, o depresijos metu suprastėja savęs vertinimas.
- Gedėjimo eiga – amerikietiškų kalnelių pavidalu, kai pasireiškia įvairūs, banguojantys jausmai, galima situacijomis ir pasidžiaugti, o depresijos metu – užlieja apatija, nenoras nieko daryti, savijauta trunka ilgesnį laiką, ne taip stipriai svyruoja.
- Depresijos metu puikiai veikia antidepresantai. Gedėjimo metu jie gali sumažinti vieną ar kitą simptomą, tačiau nesprendžia priežasties, gali prailginti gedėjimą. Tai ypač pasireiškia, jei žmogus po netekties intensyviai vartoja benzodiazepinus (,,raminamuosius vaistus”).
Depresijos metu pasireiškia:
- Intensyvus, persekiojantis kaltės jausmas.
- Suicidinės mintys ar apmąstymai apie mirtį.
- Intensyvus beviltiškumo ar bejėgiškumo jausmas.
- Sulėtėjusi kalba, mąstymas, judesiai.
- Negebėjimas funkcionuoti įprastoje aplinkoje.
- Džiuginę dalykai nebeteikia džiaugsmo.
- Trūksta jėgų atlikti kasdienius reikalus, kamuoja pastovus nuovargio jausmas, nuo kurio neina pailsėti.
Būtų pravartu kreiptis pagalbos, kai:
- Kyla jausmas, kad neverta gyventi.
- Kyla mintis, kad geriau jau jūs būtumėte miręs, o ne artimasis.
- Kyla intensyvus savęs kaltinimo jausmas dėl susiklosčiusios situacijos.
- Kyla apatija, noras atsiriboti nuo socialinio palaikymo.
- Kyla sunkumai pasitikėti žmonėmis.
- Kyla sunkumai atliekant kasdienes veiklas.