Intervencija: kas tai?
Intervencija priklausomybių kontekste tai organizuotas bandymas konfrontuoti artimą žmogų apie turimos priklausomybės sukeltą elgesį – kaip jų alkoholio ar narkotikų vartojimas ar kitas elgesys paveikė visus aplink. Dažniausiai intervencijoje dalyvauja šeimos nariai, draugai ir kartais kolegos, darbdaviai ar darbuotojai, kurie turi galimybę savais žodžiais išsakyti kaip asmens vartojimo įpročiai ir elgesys atrodo iš šono, kokias problemas tai kelia ir kaip aplinkiniai jaučiasi šalia vartojančio.
Intervencija reikalinga tada, kada priklausomas žmogus pats nemano, kad turi bėdų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir kol kas jam sunku suvokti, kaip jo elgesys daro įtaką aplinkiniams. Pati intervencija nėra gydymo metodas, tai – būdas priklausomam padėti pamatyti realybę bei kreiptis pagalbos.
Ką reikia apgalvoti?
Jei nusprendėte vykdyti intervenciją savo artimam žmogui, prieš pradedant turėsite apmąstyti keletą dalykų. Būtų verta pasidomėti priklausomybių gydymo galimybėmis savo mieste. Gal netoli yra priklausomybės ligų centro filialas? O gal psichiatrijos ar toksikologijos skyrius? Gal jūsų mieste yra AA grupės? O gal visgi jūsų artimajam patogiausia būtų kreiptis pagalbos internetu? Pasidomėjus gydymo galimybėmis, jomis galima būtų pasidalinti su priklausomu žmogumi – tai galėtų būti impulsas kreiptis.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad galima pagalvoti ko nekviesti. Pavyzdžiui, tų, su kuriais priklausomo žmogaus yra labai prastas santykis arba tų, kurių psichologinė būsena yra sutrikusi arba jie yra priklausomi. Tai gali pabloginti intervencijos eigą.
Vienas iš dalykų, kas galėtų padėti – leisti priklausomam suprasti, kad jei jis atsisakys kreiptis pagalbos, bus pasekmės (ne bausmė). Šioje vietoje yra labai svarbu laikytis savo žodžio, todėl negalima sakyti to, ko nesate pasiruošę išpildyti.
Pasekmės gali būti:
- atimama teisė lankyti vaikus.
- atsiimamas automobilis.
- paprašymas išsikraustyti.
Tiesa, intervencija nebūtinai tinka visoms šeimoms. Kartais šeimos dinamika tokia paini, kad toks žingsnis gali tik pabloginti situaciją. Prieš ją organizuojant vertėtų pasvarstyti apie pasitarimą su specialistu. Konfrontuojamas priklausomas žmogus gali pasijusti puolamas, susvetimėjęs, kitoks nei aplinkiniai, nesuprastas. Tokiais atvejais intervencija gali pabloginti priklausomybės eigą, intensyvinant alkoholio ar narkotikų vartojimą bei ieškojimą, kas suprastų, pvz.: sugėrovai ar narkotikų platintojai. Tikslas turėtų būti priklausomam žmogui pasijausti suprastam.
Net jei jūsų artimasis nesikreiptų pagalbos, nereiškia, kad negalite kreiptis jūs. Priklausomybė – visą šeimą paliečianti liga, todėl būtų pradėti savęs pažinimo kelią, atsisakyti priklausomo žmogaus gelbėjimo arba baudimo, pasirūpinti savo gerbūviu. Tą galima padaryti kreipiantis į nukentėjusių nuo alkoholį vartojančių artimųjų (AL-ANON) grupes arba pas psichikos sveikatos specialistus – psichologus, psichiatrus, psichoterapeutu.
Svarbu prisiminti, kad yra tik vienas žmogus, kurį galiu pakeisti – aš pats, todėl iliuzijos, jog kažką turiu padaryti kitaip, kad priklausomas kreiptųsi, gali būti žalingos emocinei sveikatai.
Taipogi svarbu suvokti, kad artimajam kreipiantis priklausomybės svarbu išsirinkti kvalifikuotą specialistą, priklausomybių konsultantą, psichologą, psichiatrą, nes aplink – daug mėginančių pasipelnyti iš šios klastingos ligos, pavyzdžiui, ,,koduojant”. Nėra lengvo būdo pasveikti nuo priklausomybės. Lygiai taip pat nėra lengvo sprendimo į artimojo priklausomybę, todėl intervencija yra tik pirmas žingsnis. Keletas patarimų, kaip ją surengti:
- Nustokite gelbėti
Artimieji dažnai stengiasi alkoholiką pridengti nuo galimų pasekmių už jo elgesį – paprašyti gydytojo išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, paskambinti į darbą, iškviesti gydytoją į namus, leisti gyventi nemokant nuomos. Jei iš tikrųjų norite padėti vartojančiam, svarbu sustoti jį ,,gelbėti”, nes kitu atveju problemų turės visi aplinkiniai, bet ne pats priklausomas. Sveikstant būtina prisiimti pilną atsakomybę už savo veiksmus.
- Tinkamas laikas intervencijai
Intervenciją būtų svarbu suplanuoti nepraėjus daug laiko po nemalonaus, susijusio su vartojimu įvykio, nutikimo. Tai gali būti šeimos ginčas, teisių praradimas, konfliktai darbe ir etc. Tuo pačiu, pasirinktas laikas turi būti toks, kad paciento nekamuotų abstinencijos simptomai, būtų pasirinktas laikas, kuomet nereikia skubėti, pokalbiui galima skirti tiek laiko, kiek reikia.
- Konkretumas
Pasakykite artimajam, kad esate sunerimęs dėl jų vartojimo ir norite jį palaikyti sveikimo kelyje, kreipiantis pas profesionalus. Galima pasitelkti pavyzdžius, kaip vartojimas neigiamai paveikė jūsų santykius ar kitas sritis. Tai daryti reiktų be aktyviai transliuojamo pykčio, vertinimo, moralizavimo, tačiau kalbama turėtų būti tiesiai šviesiai.
- Pasekmės
Pasakykite artimajam, ko esate numatę imtis, jei jis nesikreips pagalbos. Pasekmės yra labai svarbus pokalbio aspektas, turi būti išdėstomos aiškiai ir paprastai. Žodžio nesilaikymas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Būtų svarbu iškomunikuoti, kad jūsų tikslas nėra priklausomą nubausti, jūs norite apsisaugoti save ir apsaugoti aplinkinius.
- Būkite pasiruošę veikti
Jei priklausomas nuspręs kreiptis pagalbos, veikti reikėtų nedelsiant, kol motyvacija keistis dar neišnykusi.
- ,,Salės pagalba”
Jei priklausomas žmogus atsisako pagalbos, būtų verta pasvarstyti į kitą pokalbį pasikviesti jam artimą žmogų – šeimos narį ar draugą. Ypač būtų vertinga pasikviesti jau sveikstantį nuo priklausomybės žmogų. Kartais objektyvesnės ,,trečios šalies” įsitraukimas gali padaryti esminį lūžį.
- Pasirūpinkite savimi.
Jūs turite teisę apsaugoti save nuo nemalonių išgyvenimų, turite teisę per šventes nekviesti piktnaudžiaujančio į savo namus bei nevartoti, kai esate spaudžiamas.