Liguistas potraukis lošti būdingas visoms socialinėms grupėms, dažniausiai 21-55 metų amžiaus vyrams. Vieni lošia, nes turi asmenybės vystymosi sutrikimų ir slepiasi fantazijų pasaulyje, kiti tai sieja su galimybe praturtėti. Dažniausiai pastarojo tikslo pasiekti nesiseka ir tam sutelkiamos visos jėgos, apima azartas. Yra nustatyta, kad priklausomybė gali išsivystyti lošiant žaidimų automatų salonuose, ruletę ar kazino, sporto totalizatorių, internetinius ar SMS žaidimus, net paprasčiausioje televizinėje loterijoje.
Už
Nors azartiniai žaidimai yra žinomi jau seniai, žinomos įvairios jų formos, tačiau medikų dėmesį šis fenomenas atkreipė ne taip jau seniai. Tik prieš 20 metų potraukis žaisti azartinius žaidimus imtas traktuoti kaip liga ir pradėta studijuoti jo prigimtį, priežastis, kurios skatina žmogų įsitraukti į žaidimus ir dėl ko taip sunku atsikratyti šio žalingo potraukio, kokios yra jo gydymo galimybės.
Vyrams potraukis žaisti azartinius žaidimus pasireiškia 3-4 kartus dažniau nei moterims. Paprastai pradedama žaisti atsargiai, lošiama iš nedidelių sumų, nereguliariai. Vėliau imama lošti dažniau, sumos didėja, žaidimas pradeda teikti didelį malonumą, tampa vieninteliu gyvenimo tikslu. Tačiau šiame etape prasideda “nesėkmių periodas” – pralošiama daug dažniau nei išlošiama, šios sumos didėja, užstatomi vertingi daiktai ir net gyvenamasis plotas, atsiranda skolų, pradedamos eikvoti svetimos lėšos. Nežiūrint problemų šeimoje ir darbe, lošti pradedama iš maksimalių sumų arba, kitaip tariant, “va bank”, taip tikintis iš karto išspręsti visas finansines problemas. Dažniausiai tai baigiasi nesėkmingai, išyra šeima, atsiranda visiška socialinė izoliacija, iškyla didelė savižudybės rizika. Šis procesas yra ilgas, kartais gali užtrukti iki 20 metų.
Patologinis potraukis žaisti azartinius žaidimus neretai vienu metu pasireiškia kartu su psichikos sutrikimais (manija, depresija, nerimu, nemiga, vidine įtampa ir pan.), todėl tikslią diagnozę gali nustatyti tik psichiatras. Tačiau tokie žmonės labai retai patys kreipiasi pagalbos. Dažniausiai jie atvyksta tik artimųjų paraginti, po daugelio nesėkmingų bandymų susidoroti su šia problema savo jėgomis.
Šios ligos gydymas yra ilgalaikis ir būtinai turi būti kompleksinis, t.y. turi būti ne tik vartojami medikamentai, bet ir nemedikamentinės gydymo priemonės. Iš nemedikamentinių gydymo priemonių pažymėtina psichoterapija (individuali ar grupinė), labai svarbus yra artimųjų, šeimos ar draugų palaikymas, taip pat svarbi ir socialinė pagalba, kuri padeda spręsti įvairias problemas (finansines, darbo, šeimos santykių, laisvalaikio ir t.t.).
Gerų rezultatų yra gaunama gydant antidepresantais. Jie ne tik mažina depresijos simptomus, kurie labai dažnai lydi potraukį žaisti azartinius žaidimus, bet savo ruožtu mažina ir silpnina šį potraukį.
Tačiau tik specialistas gali rekomenduoti ir skirti gydymą, pačiam gydytis vienokiais ar kitokiais medikamentais nerekomenduotina.
Prieš
Dauguma žmonių yra azartiški, tik ne visi vienodai. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nebūtų nors kartą nusipirkęs loterijos bilieto ar nesusilažinęs dėl ko nors su draugais. Vieni vieną kitą kartą sudalyvauja loterijoje, palošia ir tuo viskas pasibaigia, kitiems tai tampa patologiniu potraukiu. Bet potraukis – ne liga. Tai daugiau psichologinė problema, todėl labai svarbu gauti panašią patirtį turinčių žmonių patarimų siekiant nutraukti priklausomybės giją.
Lietuvoje jau veikia Anoniminių lošėjų draugija. Jos nariai dalijasi savo patirtimi ir siekiais padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu – noras mesti lošti. Tai sunku. Dauguma beviltiškai stengiasi įrodyti, kad gali lošti vadovaudamiesi sveiku protu ir logika. Mintis, kad kada nors kažkokiu būdu pavyks kontroliuoti savo potraukį lošti, kamuoja kiekvieną priklausomybę turintį lošėją. Šis įsitikinimas dažniausiai būna toks stebėtinai tvirtas, kad priveda lošėjus iki kalėjimo grotų, beprotybės ar mirties.
Įtarti priklausomybę azartiniams lošimams gali artimieji, bendradarbiai. Padėti lošėjui gali tie žmonės, kuriuos jis gerbia: giminaitis, geras draugas, darbdavys, dvasininkas ar gydytojas. Labai svarbu įtikinti, kad priklausomas nuo azartinių lošimų žmogus suprastų savo priklausomybę.