Stresas kylantis dėl nuolatinio žvilgčiojimo į telefoną
Beribiai susirašinėjimai, gausėjančios socialinių tinklų gretos, nuostabą keliančios mobiliosios aplikacijos – tai neatsiejami išmaniųjų telefonų palydovai. Kai kurie iš mūsų esame pernelyg su jais susieti nei turėtume būti. Nors vakarieniaujant su kitu ar kitose socialinėse situacijose laikoma, kad nemandagu žvilgčioti į telefoną, tačiau tai tampa vis dažnesnis dalykas.
Amerikos Psichologų Asociacijos kasmetinėje streso apklausoje (2017m.) tirtos streso ir technologijų bei socialinių tinklų sąsajos. Yra visiškai aišku, kad šios sąsajos yra ryškios, nuo to priklauso įtampos, laimės ir gerovės pojūčiai. Taigi, ką sako apklausa?
Telefonų ir socialinių tinklų naudojimo šuolis
74% amerikiečių turi prie interneto prisijungiantį išmanųjį telefoną, 55% – plančetę ir 90% – kompiuterį, tad buvimas tinkle yra kasdienybė.
2005 metais tik 7% amerikiečių naudojosi socialiniais tinklais (daugiausia – myspace). Šis skaičius 2015 metais kyla iki 65%, tačiau ši tendencija labiau ryški jaunimo (18-29m. amžiaus) tarpe – 12% 2005 metais ir 90% 2015 metais. Neabejotina, kad šiomis dienomis šie skaičiai yra vėl padidėję. 2016 metais 79% internetą naudojančių buvo prisijungę prie Facebook.
Nuolatinis žvilgčiojimas tampa įprastas
Nors socialiniai tinklai vis dar išgyvena savo paauglystės laikotarpį, daug žmonių priprato nuolat tikrinti savo išmanųjį ar neatėjo naujų žinučių, elektroninių laiškų ar kas nors nepamėgo jų nuotraukos. Ansčiau telefono išsitraukimas būdavo kaip sprendimas ilgoje eilėje ar skubiai mėginant susisiekti kitais, tačiau šiuo metu mes linkę išsitraukti telefoną net nesusimąstę, tai tapo įpročiu. Apklausa rodo, kad 43% amerikiečių nuolat tikrina išmanųjį.
Sąsajos su stresu
Beveik 1 iš 5 asmenų apklausoje teigė, kad naudojimasis technologijomis ir stresas yra labai ar žymiai susiję. Tie, kurie nuolat tikrina telefonus, yra labiau linkę technologijas matyti kaip streso šaltinį – 23% prieš 14% netikrinančių. Kokios to priežastys?
- Diskusijos apie politiką. 42% dažnai telefoną tikrinančių asmenų patiria stresą dėl diskusijų apie politiką. Tokį stresą patiria 33% likusių. Tai nesunkiai suprantama, nes konfliktas yra stresą kelianti patirtis, o socialiniai tinklai – puiki terpė tam vystytis.
- Poveikis sveikatai. Ilgai trunkantis stresas yra susijęs su sveikatos blogėjimu. 42% dažnai žvilgčiojančių į telefoną yra sunerimę dėl neigiamo socialinių tinklų poveikio fizinei ir emocinei sveikatai (sunerimę 27% netikrinančių). Tai – pagrįstas lūkestis, nes savęs lyginimas su kitais socialiniuose tinkluose yra susijęs su sumažėjusia saviverte ir pasitenkinimo jausmu bei stresu.
- Atsijungimo jausmas. Ironiška, kad tie, kurie dažniausiai tikrina socialinius tinklus, jaučiasi labiausiai atsijungę. 44% dažnai telefoną tikrinančių jaučiasi atitolę nuo savo šeimos ir draugų net kai leidžia laiką kartu (taip jaučiasi 27% kitų asmenų). Šis jausmas priskiriamas technologijų poveikiui. Įdomiausia tai, kad vietoj realaus atsijungimo, 35% dažnai žvilgčiojančių rečiau susitinka su artimaisiais dėl to, kad jie yra prieinami socialiniuose tinkluose (15% kitų). Taigi, gali kilti vienišumo jausmas. Šis virtualus ryšys kenkia gyvąjam. Paradoksalu, bet dėl buvimo online, tampame offline.
Atsijungti ar neatsijungti?
65% apklausos respondentų mano, jog kartkartinis atsijungimas nuo virtualaus pasaulio yra svarbu palaikyti gerai psichikos sveikatai. Ironiška, bet tik 28% taip manančių vis dėlto tą įgyvendina. Yra ir pozityvių signalų – apie trečdalis (28%) apklaustųjų (įskaitant tėvus; 32%) nenaudoja ir draudžia naudoti išmaniuosius vakarienės metu – tai gali pagyvinti mūsų ryšius su artimaisiais. Penktadalis (19%) taiko praktiką išsijungti pranešimus apie naujus įvykius socialiniuose tinkluose.
Kaip nustoti nuolat tikrinti išmanųjį telefoną?
Ribojamas prisijungimo laikas vakarieniaujant yra gerasis pavyzdys, kaip padaryti pertrauką nuo ,,paskendimo” socialiniuose tinkluose ir fokusuotis į realias patirtis. Naujų pranešimų išsijungimas taip pat yra gera idėja siekiant išvengti priminimo, kad kažkas kažkur kažką pasakė ir jūs turite į tai sureaguoti, atimdami laiką iš priešais esančių. Remiantis šiomis ribojimo idėjomis, galima pritaikyti ir kitas priemones, leisiančias atsikvėpti nuo virtualaus pasaulio ir dažniau palikti telefoną kitame kambaryje.
- Atsijunkite tuo pačiu laiku kasdien. Jei sukursite tarpus, kada jūs nesate prisijungęs (pvz.: vakarienė, po tam tikros valandos vakare ar tam tikrą laiką per pietus), išmokysite save, kad galite būti laikinai neprieinamas ir nuo to pasaulis nesugriūva. Tuomet ir kiti bus labiau linkę vertinti jūsų asmeninę erdvę. Šis mažytis pokytis gali leisti lengviau atsijungti ir nesuplanuotu laiku.
- Miego režimas telefone. Telefono perjungimas į miego režimą ir jo tikrinimas tik kas valandą yra geras būdas tikrinti naujus pranešimus jiems tuo pačiu neužgožiant realaus gyvenimo ir netrukdant jūsų dienos. Atsiduriate situacijos kontrolėje.
- Paprašykite jus stebėti. Užsitikrinkite pagalbą paskelbdami, kad retinate žvilgčiojimus į telefoną, kai laiką leidžiate su draugais. Galite netgi susitarti su jais, kad nei vienas netikrinsite socialinių tinklų, kai esate kartu. Tai gali padėti pagilinti ryšius su aplinkiniais tuo pačiu visa tai paverčiant žaidimu. Tikslų siekti lengviau su bendraminčiais nei vienam.
- Ištrinkite app’sus telefone. Jei tai padarysite, būsite priversti socialiniais tinklais naudotis tik su kompiuteriu ar plančete. Tokiu būdu apsunkinsite įpročio žvilgčioti į išmanųjį vystymąsi, tačiau nebūsite visiškai atitrūkęs nuo virtualaus pasaulio. Logika tokia, kad kuo sunkiau kažko reikia siekti, tuo daugiau šansų, kad tą darysime rečiau – socialiniai tinklai būtų mažiau, tačiau prieinami.
- Meditacija? Dažnas žvilgčiojimas į telefoną yra klastingas, dažnai nevalingas įprotis, todėl būtų pravartu mokytis daugiau būti dabar ir čia. Tam gali pasitarnauti įvairios meditacijos, pavyzdžiui – mindfulness. Taui praktikuojant tikėtinai būtų lengviua išbūti momente, o ne pasileisti į svarstymus, ką rašo jūsų virtualūs draugai. Visa tai gali leisti telefonui saugiai kiurksoti ant stalo ar jūsų kišenėje, o ne šildyti delną.