Alkoholizmas – tai visos šeimos liga, todėl natūralu, kad priklausomo žmogaus elgesys turi įtakos jo santykiams ne tik su savo antrąja puse, bet ir su vaikais. Mokslu įrodyta, kad vaikai, augę nedarniose šeimose, nepriklausomai ar jose buvo vartojamas alkoholis ar ne, žymiai dažniau susiduria su emociniais sutrikimais ir priklausomybėmis. Būtų svarbu aptarti, ko turėtų būti siekiame bendravime, kad pasėkmės vaikų emocinei sveikatai būtų kuo mažesnės.
Pirmiausia turime susitarti, kad:
- Potraukis į alkoholį perimamas iš kitų šeimos narių. Ir tik retai būna, kad priklausomybė – pavienis atvejis. Dažniausiai kas nors iš šeimos jau kenčia nuo šios ligos, ją gydosi ir nevartoja arba ją sėkmingai neigia ir/ar slepia.
- Didesnė tikimybė, kad alkoholizmu susirgs alkoholikų vaikai, nei vaikai iš paprastų šeimų. Tai lemia genetikos ir aplinkos santykis, dažniausiai mokslininkai šias dvi priežastis laiko lygiavertes.
- Alkoholikų vaikai šeimą paprastai kuria su alkoholikais. Tuokdamiesi dažniausiai jie apie tai nepagalvoja, to nesupranta, bet tai plačiai paplitęs reiškinys.
Šie teiginiai parodo, kaip glaudžiai yra susijusi priklausomybė ir visa šeima.
Tiesa, svarbu pažymėti alkoholikų vaikai ir alkoholikų vaikų vaikai žalojami emociškai nei mažiau, nei daugiau nei kiti įtampos apimtoje aplinkoje gyvenantys vaikai. Alkoholizmui nesuteiktos išskirtinės teisės žaloti vaikus. Vien tai, jog žmogus jaučia kaltę, jog nesugeba iš paskutiniųjų vaikui sukurti idealios aplinkos, nieko gero neduoda, o tobula aplinka gali pridaryti daugiau žalos, nes gyvenimas – ne šiltnamis. Taip eikvojamos jėgos, kurias galima skirti konkretiems pokyčiams. Jūsų vaikų patirtą skausmą galima užgydyti. Negana to, padedant vaikai dėl savo patirties gali tapti net atsparesni ir išsiugdyti stipresnę savigarbą. Yra daugybė dalykų, kurių galima imtis, stiprinant savo vaikų savivertę:
-
- Darbas su savimi ir emocinis augimas. Vaikai mokosi mėgdžiodamiesi. Reikėtų stengtis būti tokiu, kokį norite, kad vaikai pamėgdžiotų. Norite to ar ne, vaikai bet kuriuo atveju į jus lygiuosis, nes jūs jiems rodote pavyzdį. Jei tėvai yra irzlūs, irzlūs bus ir vaikai. Jei tėvai prislėgti – prislėgti jausis ir vaikai. Vaikai bijos, jaus kaltę, gėdą ir įniks į alkoholį visai kaip jūs. Ore tvyranti įtampa juste juntama. Nuo tėvų priklauso ar namuose vyrauja negatyvi nuotaika, vadinasi, lygiai taip pat jie gali įžiebti pozityvią nuotaiką. Pramokę atsipalaiduoti tėvai pastebės, kaip visi namie tampa ramesni.
- Vaikų išklausymas. Būtų svarbu išklausyti vaikus, nesvarbu, ką jie turi pasakyti. Jie turėtų žinoti, kad tėvai jais domisi ir skiria dėmesio. Klausytis – tai ne pritarti tam, kas sakoma, o rodyti, kad norima išklausyti. Reiktų duoti teisę jiems būti tokiems, kokie yra, ir galvoti, ką nori, lygiai taip pat, kaip ir suaugę trokšta, kad būtų priimami, kokie yra ir jiems būtų leidžiama galvoti, ką nori. Lengva pasakyti, bet kur kas sunkiau padaryti. Įmanoma išgirsti baisių dalykų, bet tai visiškai normalu, nes taip pat būna ir suaugusiems. Klausytis reiktų nepamokslaujant, tik tokiu atveju eina atkurti bendravimą.
- Buvimas nuoširdžiu bei tiesos sakymas. Tiesa yra sunki, o vaikai ją supranta, kiek iškreiptai. Geriantis alkoholikas dažniausiai netęsi pažadų. Pavyzdžiui, žada, kad grįš namo vakarienei, bet nežino ar taip bus. Nors tikrojo melo nebuvo, bet rezultatas – nuliūdinantis vaiką. Lygiai taip pat gali nutikti, kai vaikas prašo vieno iš tėvų negerti, išsiskirti ar panašių dalykų, tėvai gali jausti pagundą pritarti, tačiau galiausiai to nepadaryti. Dar viena dažna situacija, kaip vaikas girdi, kad ne alkoholikas dangsto alkoholiką. Vaikas irgi nenori susidurti su tiesa. Niekas nenori. Vis dėlto gyventi sveikai įmanoma tik tada, kai nebevengiama tikrovės tokia, kokia yra. O kai vaikams nerekės slėpti jausmų, nuo jų pečių iškart nusiris slegianti našta. Svarbu suprasti, kad nebūna gerų ir blogų jausmų, kiekvienas jausmas turi savo paskirtį. Yra tik malonūs arba nemalonūs jausmai. Pasakymas, kad ,,neturėtum šitaip jaustis” ne tik, kad nepadės, bet ir kenks. Juk jau vistiek pasijutom taip, kaip pasijutom, o jausmų slopinimas skatiną melą sau. Manydami, kad yra blogai jaustis, taip, kaip jaučiamės, tik pasijuntame kalti ir pasidaro dar sunkiau. Geras ar blogas gali būti elgesys, o ne jausmai. Vaikui dėl tėvų vartojimo gali kilti neapykantos jausmų. Jei tokiais atvejais būna atsakoma, ,,kaip gali nekęsti, juk čia liga”, ant vaiko būna perkeliama kaltė – koks jis pabaisa, kad nekenčia sergančio žmogaus. Priklausomybės ir pyktis visada eina šalia, to nereikėtų slėpti, vertėtų apie tai atvirai kalbėtis ir tai sugebėti išbūti. Pykti – nieko bloga, negerai supykus elgtis destruktyviai. Žymiai prastesnė situacija, kai vaikas yra pasyvus, nors situacijos pakęsti negali. Į vaiko vidų nukreiptas pyktis sukels skrandžio ligas, depresiją ar kitokius sutrikimus. Nors sunku iškęsti, kai vaikai ant jūsų rėkia, jiems sveikiau pyktį išlieti. Kai išsikraus, susėskite ir pasikalbėkite. Tai svarbu, ns vaikams irgi yra linkęs kauptis nerimas – jo nedrįsta papasakoti mokytojams, psichologams, nes nenori, kad ,,svetimi” sužinotų. Taip visi išgyvenimai kaupiasi viduje. Atvirai išsakytas nerimas pakeliamas lengviau.
- Švietimas. Svarbu būtų apie alkoholizmą vaikui papasakoti savais žodžiais bei atsakyti į visus jam kylančius klausimus. Svarbu iškomunikuoti žinią, kad galintis pasireikšti nevaldomas elgesys yra ligos požymis.
- Ala-teen arba SAV grupės. Tai grupės, kurių metu alkoholikų vaikai gali dalintis išgyvenimais su panašią patirtį turinčiais. Įsisąmoninę, ka alkoholizmas yra liga, vaikai po truputį pradės ugdyti savigarbą. Vaikystėje save matome kitų akimis, o dalykai, kuriuos galima matyti namie – žaloja savęs vertinimą. Dažnai kyla mintys, kad ,,jei būsiu geras, tėtis su mama nesipyks ar negers”, o jei taip nutinka, kyla jausmas, kad ,,esu niekam tikęs”. Joks žmogus alkoholizmo negali nei sukelti, nei pagydyti, todėl negalima leisti alkoholiui apibrėžti žmogaus savivertės. Savitarpio palaikymo grupės padeda suprasti sunkumis ir susidaryti geresnę nuomonę apie save.
- Neigimo vengimas. Neigimas – ištikimiausias alkoholizmo sąjungininkas. Lengviau susitaikyti su tikrove nei gyventi nežinomybėje. Lygiai tas pats galioja ir šeimoje, kuo daugiau tamsių kambariukų ar nepraskleisto paslapties šydo, tuo labiau linkusi augti įtampa.
- Pasekmių pripažinimas. Jei alkoholikas namie apgadina daiktus, jam geriausia pamatyti savo destruktyvaus elgesio pasekmes. Gaila, tačiau vaikams tai irgi tenka matyti. Slėpiant šią patirtį nuo vaikų, yra rizika pakenkti jų emocinei sveikatai. Jie jaučia, kad kažkas įvyko, tad visko palikimas vaizduotei gali nupiešti dar baisesnį paveikslą. Realybės neigimas yra energijos švaistymas, kurią galima būtų nukreipti į sveikimą.
- Meilės rodymas. Vaiko neįmanoma mylėti per daug. Tačiau meilė nėra užgaidų tenkinimas, siekiant sumažinti kaltės jausmą dėl padarytų skriaudų. Meilė – priglausti, bučiuoti, pasakyti, kad mylite. Vaikas turi tai girdėti. Tai nereiškia, kad viskas, ką jis daro ir sako, nusipelno meilės. Meilės jis vertas pats kaip žmogus.
- Aiškios ribos. Vertėtų nustatyti tam tikrą tvarką, kuria remdamiesi vaikai galės kurti savo dienotvarkę. Vaikai turi žinoti ar kartu valgoma vakarienė, kada gultis ir ruošti namų darbus. Nuo žinomos tvarkos nukrypus vaikai praranda pusiausvyrą. Neįmanoma gerai jaustis, kai nežinai, ko tikėtis. Būtų verta nustatyti tvarką, pagrįstą gerai apgalvotomis taisyklėmis, ir reikalaukite, kad jos būtų laikomasi. Vaikai visada išbando ribas, norėdami patikrinti, ar taisyklių vis dar reikia laikytis. Jei taisyklė teisinga, nereikia jaudintis, ar vaikui ji patinka, ar ne. Retai, kuriam patinka. Vaikas už jas bus dėkingas ir jausis saugiau – tik taip galima stiprint savivertę.
- Vaikai turi prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Išdaužęs langą, pats turi pasirūpinti, kaip įdėti naują. Nesėkmės priklauso jam pačiam, kaip ir laimėjimai. Mokantis spręsti problemas, auga pasitikėjimas savimi. Vaikas mato, kad nuo jo šis tas priklauso. Kai vaikas susiduria su problema, reikėtų padėti apgalvoti sprendimus, tačiau savo variantų nesistengti prievarta įpiršti. Gyvenimas alkoholikų vaikams yra primestas, jie patys jaučiasi bejėgiai. Reikia padėti prisiimti atsakomybę, pagirti net už mažiausią laimėjimą.
Neįtikėtina, tačiau ši baisi liga gali būti nukreipta prieš ją pačią. Alkoholizmas padėti geriau suvokti save ir įsisąmoninti savo poreikį tapti darnia švente. Išgyvenę skausmą ir atvirai į jį pažvelgę bus mažiau pažeidžiami. Padėdami savo vaikams ugdyti savigarbą, ugdysite ir savąją, o ji teigiamai veiks vaikus.