Bet kokio alkoholio kiekio vartojimas gali trikdyti miegą, prastinti jo kokybę. Alkoholis išbalansuoja miego fazes bei jų trukmę, valandų skaičių. Tai mažina suminį išmiegotų valandų skaičių ir ilgina laiką, kol žmogus apskritai užmiega. Nors mokslininkai kol kas pilnai nėra išsiaiškinę visų kompleksinių procesų, vykstančių organizme, kol mes miegame prasmės, tačiau įrodyta, kad miego stygius yra stipriai susijęs su rimtomis problemomis – didina depresijos, širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų sveikatos sutrikimų išsivystymo riziką. Taip pat žinoma, kad dėl nemigos kilęs mieguistumas dieną yra susijęs su sutrikusiu socialiniu, darbiniu funkcionavimu, gebėjimais sunkiau koncentruoti dėmesį bei padidėjusia autokatastrofų rizika.
Normali miego struktūra
Normalus miegas susideda iš tokių fazių:
- Lėtų bangų fazė. Jos metu smegenų veikla sulėtėja, yra gili, rami, dažniausiai užima 75% miego trukmės.
- REM (rapid eye movements). Jos metu pasireiškia intensyvūs akių judesiai, ji yra mažiau rami, gili, susijusi su sapnavimu. REM fazė pasireiškia periodiškai, kas maždaug 90 minučių ir trunka 5-30 minučių. Užima apie 25% miego trukmės.
- Kai kurie šaltiniai išskiria papildomą, negilaus miego fazę, kuri taip pat būna periodiškai/
Mokslas nepilnai supranta, kokias funkcijas REM fazės miegas atlieka organizme, bet panašu, kad tai susiję su jo atsistatymu. Kai kurie tyrimai rodo, kad laboratorinių žiurkių REM miego fazės naikinimas gali pasibaigti mirtimi.
Kaip smegenys kontroliuoja miegą?
Anksčiau manyta, kad miegas – tai pasyvus procesas, nuovargio pasekmė, tačiau pastebėta, jog tai visgi aktyvus smegenų kontroliuojamas procesas. Smegenų kamieno ląstelės gamina serotoniną, kuris susijęs su lėtų bangų faze ir kontroliuoja įmygį. Kitos smegenų dalys galima noradrenaliną, kuris susijęs su REM miegu. Yra žinoma, kad alkoholio vartojimas keičia smegenų miego funkciją, sutrikdydamas hormoninę pusiausvyrą.
Alkoholis ir miegas
Kenčiantys nuo nemigos dažnai įsigudrina savo būklę ,,gerinti” alkoholiu, nes viliasi, kad tai pagerins miego kokybę. Alkoholis pradinėje veikimo stadijoje šiek tiek stimuliuoja, po to ateina migdomasis efektas. Tiesa, panašu, kad alkoholio poveikis čia nesibaigia. Tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas prieš miegą išbalansuoja antrąją jo pusę, žmogus paviršutiniškiau, dažniau pabunda, žymiai sunkiau pakartotinai užmiega. Tyrimai rodo, kad laikui einant, vyno taurė prieš miegą praranda savo migdomąjį efektą, o miego trukdžiai tik ryškėja. Tai ypač ryšku vidutiniame ir pagyvenusiame amžiuje. Taip pat paaiškėjo, kad viso to neįmanoma išvengti net tada, kai alkoholis vartojamas net šešias valandas prieš miegą, nors jis visas iš organizmo jau būna pašalintas. Mokslininkai turi duomenų, kad alkoholio vartojimas apskritai turi ilgalaikį miego reguliavimą trikdantį poveikį.
Miego sutrikimai
Ilgalaikis alkoholio vartojimas yra susijęs su padidėjusia miego apnėjos rizika, ypač tarp knarkiančių asmenų. Obstrukcinė miego apnėja yra sutrikimas, kai miego metu sumažėja ar išnyksta oro pratakumas – dėl to laikinai sutrinka kvėpavimas. Proceso metu tai patiriantis žmogus prabunda, vėl pradeda kvėpuoti, o po to vėl užminga. Tai gali kartotis dešimtimis kartų per naktį, žmogus to gali neprisiminti, bet visada prastėja miego kokybė ir trumpėja trukmė. Taipogi, dideli alkoholio kiekiai prieš miegą gali sukelti miego apnėją tiems, kurie kitais atvejais to nepatiria. Tai yra labai svarbu, nes išgeriantys bent du alkoholinius kokteilius, dvi vyno taures ar du alaus bokalus yra penkis kartus labiau linkę patekti į nuovargio sukeltus autoįvykius nei to nedarantys. Tyrimai susieja miego apnėją, knarkimą, alkoholio vartojimą su padidėjusia infarkto, aritmijos, insulto ir staigios mirties rizika.
Senstant trumpėja lėtų miego bangų fazė, dažnėja nubudimai naktį. Tyrimai rodo, kad asmenys virš 65 metų naktį nubunda tris ir daugiau kartų – nakties metu mažiau pailsima. To pasekoje gali kilti pagunda vartoti alkoholį, norint geriau išsimiegoti. Deja, rezultatas atvirkščias.
Taigi, priklausomi nuo alkoholio gali patirti šiuos simptomus:
- Mieguistumas dieną.
- Kokybiško miego sumažėjimas.
- Dažni prabudimai naktį.
- Ilgesnis laikas, kol užmiegama.
Staigus alkoholio nutraukimas po ilgalaikio vartojimo gali sukelti abstinencijos būklę, kurios metu miego kokybė drastiškai krenta, miegama tik fragmentais. Nemiga – dažniausias ir plačiausiai pasireiškiantis abstinencijos simptomas. Abstinencijos sindromas taip pat gali sukelti:
- Suintensyvėjusį REM miegą bei haliucinacijas.
- Stipriai mažėjantį pailsėjimo jausmą.
- Daugkartinius prabudinėjimus.
Kai abstinencijos simptomai išnyksta bei nėra vartojamas alkoholis, ilgalaikė miego kokybė pagerėja, tačiau kai kurie žmonės net po ilgų blaivybės metų gali ir nepatirti tokio miego, koks jis buvo, kai dar nebuvo piktnaudžiaujama alkoholiu. Tyrimai rodo, kad sveikstantys alkoholikai yra linkę prasčiau miegoti, jiems trumpiau trunka lėtų miego bangų fazės, dažnėja prabudimai, būna nuovargis dienos metu. Blogiausia tai, kad priklausomam žmogui vėl pradėjus vartoti, miego metu trumpam vėl ilgėja lėtos fazės. Šis ,,pagerėjimas” trunka labai trumpai ir sudaro klaidingą įspūdį, kad alkoholis viską sutvarkys bei leis geriau pailsėti. Po kurio laiko miego kokybė pasiekia naujas žemumas. Taigi, alkoholis miego negerina – tai mitas, o ne realybė.