Priklausomybė ir kiti psichikos sutrikimai: kur višta, o kur kiaušinis?

 

 Psichikos sveikatos sutrikimai ir priklausomybės dažnai kartu paliečia kenčiantį žmogų. Komorbidiškumas tai terminas, kuris reiškia, kad dvi būklės, šiuo atveju priklausomybė ir psichikos sutrikimas, gali egzistuoti vienu metu.

Yra trys keliai, kodėl vystosi komorbidiškumas tarp priklausomybės ir kitų psichikos sutrikimų: 

1. Bendri rizikos faktoriai. 

 

  • Genetinis pažeidžiamumas. Manoma, kad 40-60% rizikos susiformuoti priklausomybei sudaro genetiniai faktoriai. Tyrimai rodo, kad  genetiniai faktoriai didina riziką kartu išsivysti priklausomybei ir psichikos sutrikimui arba išsivysčius vienam didėja rizika, susirgti kitu. Šis pažeidžiamumas aiškinamas įvairių genų sąveika su aplinka. Pavyzdžiui, dažnas marihuanos vartojimas paauglystėje yra susijęs su padidėjusia rizika išsivystyti psichozei suaugus, ypač tada, kai rūkantys turi tam tikrą genų variantą. Kai kuriais atvejais, tam tikri genai tiesiogiai prisideda prie priklausomybės formavimosi – jų dėka yra sintetinami  baltymai, kurie lemia, kaip žmogus reaguoju į psichoaktyvią medžiagą (ar nuo jos patiriamas malonumas ar ne) ar kiek ilgai psichoaktyvi medžiaga liks organizme. Yra rasti specifiniai genetiniai faktoriai, kurie gali paskatinti alkoholizmo ir rūkymo riziką. Tyrimai taip pat padeda atrasti ryšį tarp genetikos ir kokaino priklausomybės, sunkaus opioidų vartojimo noro rūkyti kanapes. Pabrėžtina, kad genai gali ir netiesiogiai prisidėti, gali turėti įtakos, kaip asmuo linkęs reaguoti į stresą, ar linkęs elgtis rizikingai ir ieškoti naujų patirčių. Tyrimai rodo, kad yra daug genų, kurie gali prisidėti prie rizikos išsivystyti priklausomybei ir psichikos sutrikimams per smegenų hormonų, tokių kaip serotoninas ar dopaminas, reguliavimą. 

 

 

  • Epigenetika. Mokslininkai pradeda po truputį paaiškinti galingas molekuliniame lygyje vykstančias sąveikas tarp genetikos ir aplinkos faktorių. Epigenetika – tai mokslas apie genų aktyvumo ir pasireiškimo (ekspresijos) reguliavimą, kuris nesusijęs su pačia genų sudėtimi. Tai reiškia, kad nuo aplinkos faktorių gali priklausyti, kad ta pati genetinė medžiaga skirtingomis sąlygomis gali būti nuskaityta skirtingai bei gali lemti skirtingus poveikius organizme. Tam įtakos gali turėti ilgai trunkantis stresas, sunkūs emociniai išgyvenimai, psichoaktyvios medžiagos. Per epigenetinius mechanizmus aplinka gali turėti įtakos ne tik tam asmeniui, bet pokyčiai gali netgi būti perduodami kitoms kartoms. Yra manoma, kad šie pokyčiai gali būti sustabdyti, jei aplinka grįš į buvusias vėžias ar bus imamasi intervencijų. Tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai epigenetinės įtakos priklausomybių ir psichikos sutrikimų išsivystymui ypač turi tam tikrose raidos stadijose. Pavyzdžiui riebus maistas nėštumo metu turi įtaką baltymams, atsakingiems už atpildo sistemą (ji ypač aktyvi vartojant psichoaktyvias medžiagas). Taip pat yra aišku, kad prasta nėščios besilaukiančios psichikos sveikata per epigenetinius mechanizmus prastina vaisiaus atsaką į stresą. Taigi, epigenetinių mechanizmų supratimas gali leisti geriau suvokti, ką yra būtina įtraukti į gydymo planą. 
  • Tų pačių smegenų sričių įsitraukimas. Priklausomybė ir kiti psichikos sutrikimai yra linkę paveikti daug tų pačių smegenų sričių, pavyzdžiui – atpildo sistemą, sprendimų priėmimo, impulsų kontrolės ar emocijas kontroliuojančias sritis. Taip pat – depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenija ir priklausomybės veikia gali paveikti smegenų hormonų kiekį ir poveikį (pvz.: dopamino, serotonino, noradrenalino, GASR). 
  • Aplinkos veiksniai tiesiogiai didina priklausomybės ir kitų psichikos sutrikimų išsivystymo riziką. Džiugi žinia yra ta, kad aplinkos įtaka priklauso ir nuo mūsų. Prevencijos ir intervencijos strategijos siekia sumažinti kenksmingų veiksnių įtaką. Jei tai pavyksta – gali sumažėti psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir gerėti emocinė savijauta. Verta būtų išskirti kelis daug lemiančius aplinkos veiksnius: 
  • Stresas. Tai yra grandis, kuri stipriai jungia emocinius sutrikimus ir priklausomybes. Patiriamas stresas yra esminis rizikos faktorius, kuris gali lemti priklausomybės atkryčius net ilgą laiką nevartojus. Organizmo atsakas į stresą yra reguliuojamas per pogumburio-hipofizės-antinksčių ašį (HPE), kuri turi tiesioginį poveikį į elgesio motyvacijos kontrolę. Pavyzdžiui, dideli streso lygiai sumažina sprendimų priėmimo srities aktyvumą (prefrontalinė žievė), kas lemia padidėjusį dryžuotojo kūno aktyvumą (lot. striatum) ir sumažėjusią elgesio kontrolę bei padidėjusį impulsyvumą, veikimą dabar ir čia, neapsvarsčius situacijos plačiau. Ankstyvojo gyvenimo stresiniai išgyvenimai ir lėtinis stresas gali sukelti ilgalaikius HPA ašies pokyčius. Tai lemia mūsų motyvacijos, informacijos įsisavinimo, adaptacijos, emocinius sunkumus (per limbinę sistemą). Šį ašis pažeidžiama ir kai piktnaudžiaujama psichoaktyviomis medžiagomis ar atsiranda įvairūs psichikos sutrikimai. Svarbu pažymėti tai, kad gali būti paveikiama smegenų hormono dopamino veikla, kai stresoriai gali stipriai padidinti riziką piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis. Galimas ir atvirkščias variantas. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali paveikti, kaip kūnui sekasi tvarkytis su stresu – gali sumažinti adaptaciją. Šie neurobiologiniai pokyčiai ir yra po viskuo besislepianti jungtis tarp streso ir vartojimo ar atkryčio. Taigi, sėkmingas gydymas nuo depresijos, nerimo sutrikimų, nemigos ar priklausomybių privalo apimti dėmesio koncentraciją į patiriamą stresą, jo atsiradimo priežastis. 
  • Psichologinės traumos ir sunkūs vaikystės emociniai išgyvenimai stipriai didina riziką vartoti alkoholį, narkotikus ar tapti priklausomu nuo lošimų. Šių patirčių turėjimas kiek apsunkina gydymą. Pavyzdžiui, žmonės turintys potrauminio streso sutrikimą, dažnai nerimą yra linkę malšinti alkoholiu, o tai iš esmės prieštarauja sveikimui, skatina pabėgimą nuo problemų. Tyrimai rodo, kad 96% mergaičių ir merginų, kurios patyrė seksualinį smurtą, kažkada gyvenime turės priklausomybę nuo kokios nors psichoaktyvios medžiagos. Tai galima paaiškinti ,,savigydos teorija’’, kai patiriamą nerimą mėginama malšinti vartojant. Bėda tame, kad situacija tik blogėja. 

 

 

2.  Psichikos sveikata gali lemti narkotikų ar alkoholio vartojimą ir priklausomybę. Tam tikri psichikos sutrikimai yra patvirtinti priklausomybės susiformavimo rizikos faktoriai. Tai vėlgi galima paaiškinti ,,savigydos teorija”, kai sunkius, vidutinius ar net vos jaučiamus emocinius sutrikimus turintys ieško, kaip pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų. Nors kai kurios psichoaktyvios medžiagos gali laikinai sumažinti patiriamus simptomus, ilgalaikėje perspektyvoje problemos linkusios kauptis. Tiesa, verta būtų pažymėti, kad nevisada yra patiriamas palengvėjimas – savijauta gali net pablogėti. Lietuvoje labai daug savižudybių yra atliekama pavartojus alkoholio. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti ir tai, kad kokaino vartojimas gali pabloginti bipolinio sutrikimo eigą. Kai žmogui pasireiškia psichikos sutrikimai, pakitimai smegenyse gali padidinti žmogaus pažeidžiamumą psichoaktyvioms medžiagoms, sustiprinant patiriamą malonumą, susiaurinant regos lauką galimoms pasekmėms, laikinai sumažinant nerimo jautimą ar šalutinius vaistų reiškinius. Pavyzdžiui, vaizdiniai tyrimai rodo, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra susijęs su smegenų sritimis, kurios taip pat atsakingos už potraukį vartoti narkotines medžiagas. Pastebėta, kad rūkymo mastai labai stipriai susiję su emociniais sutrikimais. Apie 70-80% sergančių šizofrenija rūko. Tai yra 5 kartus didesni skaičiai nei bendroje populiacijoje. 

 

 

 

3. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali paskatinti psichikos sutrikimų išsivystymą. Tai gali atsitikti dėl pokyčių smegenyse. Svarbu suprasti, kad vartojimas gali suaktyvinti įvairius ligos išsivystymo mechanizmus, kurie nevartojant tam tikrų medžiagų galėtų nepasireikšti. Pavyzdys – LSD ir marihuana pažeidžiamiems asmenims didina riziką patirti psichozės epizodą, susirgti šizofrenija. Bėda tame, kad nei vienas iš mūsų negalime žinoti ar turime polinkį į kokį nors psichikos sutrikimą. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas taip pat gali paskatinti vystytis ir kitus psichikos sutrikimus – nemigą, depresiją, nerimo, atminties, seksualinius sutrikimus. 

 

Taigi, galima daryti išvadą, kad priklausomybės ir kitų psichikos sutrikimų išsivystymas labai susijęs biologiniu, psichologiniu, socialiniu lygiais. Kol kas klausimas kur višta, o kur kiaušinis geriausiai atspindi šias sąsajas, nes į jį neįmanoma tiksliai atsakyti.

 

Scroll to Top