Ar priklausomi dažnai patiria emocinių sutrikimų arba komorbidiškumo problema

Psichikos sveikatos sutrikimai ir priklausomybės dažnai kartu paliečia kenčiantį žmogų. Tyrimai rodo, kad Jungtinėse Valstijose beveik 9 milijonai žmonių kenčia nuo minėtų būklių, bet tik  7% gauna gydymą dėl abiejų sveikatos sutrikimų ir apie 60% negauna apskritai jokio gydymo. 

Komorbidiškumas – kas tai? 

Komorbidiškumas tai terminas, kuris reiškia, kad dvi būklės, šiuo atveju priklausomybė ir psichikos sutrikimas, gali egzistuoti vienu metu. Tai reiškia, kad priklausomi žmonės taip pat gali kentėti nuo emocinių sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Bėda tame, kad abi šios būklės pablogina viena kitos eigą ir žmogaus savijautą. 

Tam, kad geriau eitų suprasti, kas yra komorbidiškumas, reikėtų susitarti, kad abi būklės yra lėtinės smegenų ligos. Priklausomybės atveju smegenys yra visam laikui paveiktos vartotos medžiagos, todėl tam tikros smegenų sritys funkcionuoja jau kitaip nei anksčiau. Priklausomybės, kaip ir cukrinis diabetas ar širdies ligos, turi būti kontroliuojamos visą likusį gyvenimą. Tai – ne taip paprasta, kaip nutraukti alkoholio ar narkotikų vartojimą. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis paveikia tas pačias smegenų sritis, kaip ir depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenija, bipolinis sutrikimas. Taigi, neturėtų stebinti tai, kad priklausomi žmonės turi ir kitų psichikos sutrikimų. Nors kol kas nėra įrodytas tiesioginis to ryšys, tačiau pastebėta, kad emocinės problemos padidina priklausomybės išsivystymo riziką. Tai reiškia, kad kai kuriems alkoholis ar kitos narkotinės medžiagos tarnauja kaip gynybos forma nuo emocinio skausmo. 

Kodėl vienu metu išsivysto priklausomybė ir kiti psichikos sutrikimai?

Nors yra didelė rizika vienu metu išsivystyti komorbidiškumui tarp priklausomybės ir kitų psichikos sutrikimų, tai nebūtinai reiškia, kad vienas iš jų yra kito priežastis, net jei kažkuris pasireiškė anksčiau. Remiantis NIDA reikėtų įvertinti keletą faktorių: 

  • Piktnaudžiaujantiems psichoaktyviomis medžiagomis gali pasireikšti simptomai, kurie būdingi kitiems psichikos sutrikimams, pavyzdžiui, vartojantiems alkoholį yra padidėjusi rizika patirti nerimo simptomus.
  • Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimo sutrikimai, gali lemti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, nes jomis siekiama numalšinti nemalonias emocijas, užsiimama ,,savigyda”. Pavyzdžiui, sergantys šizofrenija yra linkę rūkyti, nes nikotinas jungiasi prie receptorių, kurie veikia pažintines funkcijas. 

Ankstesniame straipsnyje buvo aptartos kopriklausomybės išsivystymo priežastys.

Kodėl taip sunku diagnozuoti abi būkles? 

Komorbidiškus, vienu metu žmogų kamuojančius sutrikimus yra pakankamai sunku diagnozuoti. 

  • Viena iš to priežasčių – simptomai būna įvairaus sunkumo, yra kompeksiški, todėl sunku būna atsekti, kur yra višta, o kur kiaušinis. Taigi, situacijos, kai pacientas gauna gydymą tik dėl vienos iš jį kamuojančių būklių nėra retas reiškinys. To pasekoje – komorbidiškas sutrikimas yra paliekamas savieigai, dažnai gali bloginti pagrindinio. Kartais taip nutinka, nes įvairių būklių simptomai yra labai panašūs, persidengia ar maskuoja bei imituoja kitą sutrikimą. Tačiau yra aišku, kad įvairios priklausomybės, kaip ir kiti psichikos sutrikimai turi panašius biologinius, psichologinius, socialinius komponentus. 
  • Kita to priežastis – nepakankama specialisto kompetencija ar patikra (screening). Kartais turėdami emocinių problemų žmonės bijo kreiptis pas psichiatrus, nes vis dar egzistuoja tam tikra stigma, kad jei kreipsiuos pas psichikos sveikatos specialistą, vadinasi esu kvailas ar silpnas. Tokiais atvejais šeimos gydytojas ar neurologas nėra apmokytas dirbti su psichikos funkcionavimo niuansais. Bet kuriuo atveju nediagnozuota, negydyta ar nepakankamai gydyta būklė gali sukelti labai nemalonių pasekmių – socialinį, darbinį atsiribojimą, vienišumo jausmą, pajamų praradimą bei kitokius padarinius, įskaitant savižudybę. Taip pat svarbu pabrėžti, kad turintiems psichikos sutrikimų ir piktnaudžiaujantiems narkotikais ar alkoholiu yra padidėjusi impulsyvių ar agresyvių poelgių rizika. Jiems taip pat labiau linkusi pasireikšti sunki priklausomybės forma bei yra tikimybė dėl savo elgesio turėti teisinių padarinių, patekti į kalėjimą, todėl tokiais atvejais gydymo galimybės dar labiau sumažėja. 

Komorbidinių sutrikimų gydymas 

Tyrimai rodo, kad komorbidinės būklės turi būti gydomos tuo pačiu metu, ankstyva jų diagnostika ledžia stipriai palengvinti sveikimo procesą ir pegerinti gyvenimo kokybę. Geriausią efektą sergant priklausomybe ir depresija,nerimo ar asmenybės sutrikimu galima pasiekti, kai gydymas – integruotas. Pastebėta, kad tai sumažina suminę gydymo kainą ir gerina prognozę. Tiesa, svarbu pažymėti, kad jei žmogus turi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, jo susikoncentravimas į tai, kad jis serga depresija irgi gali pabloginti prognozę. Tokiais atvejais žmonės linkę sakyti, kad ,,ai, tai kai pagydysit depresiją, tada nebegersiu”. Tyrimai rodo, kad antidepresantų skirimas anksčiau nei trys savaitės po paskutinio alkoholio vartojimo, didina atkryčio riziką. Taip pat pastebėta, kad praėjums trims savaitėms po paskutinio vartojimo, linkę mažėti nerimo lygiai, gerėti nuotaika, papildomo gydymo medikamentais gali išvis nereikėti. Gydant komorbidines būkles labai svarbus įvairių specialistų bendradarbiavimas- gydytojų, psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų pagalbą turėtų papildyti visuomeninių, reabilitaciją į visuomenę skatinančių, teisines paslaugas teikiančių organizacijų veikla. 

Scroll to Top